Per pastaruosius dešimt mėnesių įvairių pasaulio šalių vyskupai paskelbė labai įvairuojančias popiežiaus Pranciškaus dokumento Amoris Laetitia, interpretacijas – ypač dėl nuorodos apie Komuniją išsituokusiems ir antrą civilinę santuoką sudariusiems katalikams. Kontrastas retai kada buvo toks aštrus kaip šįkart, kai Vokietijos vyskupų konferencija ir vokietis katalikų doktrinos prižiūrėtojas Vatikane regis virtualiai vienas kitam prieštaravo.
Iš vienos pusės, kardinolas Gerhardas Mülleris, Vatikano Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas ir bent teoriškai, svarbiausias popiežiaus žmogus teologinėms abejonėms išsklaidyti, neseniai publikuotame interviu sakė, kad neegzistuoja „aplinkybės, kuriomis „svetimavimo aktas nebūtų laikomas mirtina nuodėme“, – leisdamas suprasti, kad atsakymas dėl Komunijos, bent jau poroms, sudariusioms antrą santuoką po skyrybų, išlieka neigiamas.
Kitoje pusėje, – nauja sielovadinė refleksija apie Amoris laetitia, kurią paskelbė Vokietijos vyskupų konferencija. Vyskupai, kurie savo apmąstymus pristato kaip „kalbėjimą vienu balsu su popiežiumi“, mato galimybę – tam tikromis aplinkybėmis – antrą santuoką po skyrybų sudariusiems asmenims priimti Atgailos ir Kumunijos sakramentus.
Bažnyčios pozicija Müllerio žodžiuose
Kalbėdamas italų mėnraščiui „Il Timone“, Mulleris sakė, kad Pranciškaus Amoris Laetitia derėtų interpretuoti visos Bažnyčios doktrinos šviesoje. Jis pridūrė, jog jam „nepatinka“ faktas, kad tiek daug vyskupų interpretuoja apaštalinį paraginimą „pagal tai, kaip jie supranta popiežiaus mokymą“.
Toks požiūris, sakė jis, „nesilaiko katalikiškos doktrinos linijos.“
„Popiežiaus magisteriumą interpretuoja tik pats popiežius arba Tikėjimo doktrinos kongregacija–, sakė jis. – Popiežius interpretuoja vyskupus, o ne atvirkščiai... Tai reikštų Katalikų Bažnyčios struktūros apvertimą aukštyn kojom.“
„Vyskupas, kaip Žodžio mokytojas, privalo pirmiausiai būti gerai suformuotas, kad nepatektume į pavojų, kai aklas veda aklą“, – sakė jis.
Mülleris taip pat sako, kad šv. Jono Pauliaus II apaštalinis paraginimas apie šeimą Familiaris Consortio, taip kaip Pranciškaus Amoris, buvo vyskupų sinodo šeimos klausimais išdava ir lieka toliau galioti, apimant taip pat ir tą dalį, kur lenkas popiežius kviečia išsiskyrusias ir antrą santuoką sudariusias poras, kurios negali išsiskirti, gyventi susilaikant – kaip brolis ir sesuo.
„Tai nėra atšaukiama, kadangi tai yra ne vien pozityvus Jono Pauliaus II įstatymas, bet jis išreiškia ir esmingą krikščionių moralinės ir sakramentų teologijos elementą“, – sako Mulleris , pridurdamas, kad painiava šioje srityje kyla iš to, kad nėra priimama enciklika Veritatis Splendor.
Publikuota 1993-iaisiais, Veritatis pradeda teigdama, kad egzistuoja absoliučios tiesos, kurios yra universalios įvairiose kultūrose. Popiežiaus dokumentas taip pat pasisako prieš moralinį reliatyvizmą ir neteisingą sąžinės naudojimą pateisinant subjektyvų moralumą.
Vokietis kardinolas teigia, kad Katalikų Bažnyčiai santuoka išreiškia „Sužadėtinio Kristaus ir Sužadėtinės Bažnyčios vienybę. Tai nėra, kaip kai kas sakė sinodo metu, tik blanki analogija. Ne! Tai yra sakramento esmė, ir jokia galia danguje ar žemėje, nei angelas, nei popiežius, nei susirinkimas ar vyskupų įstatymas, neturi galios tai pakeisti.“
Paklaustas apie tai, kaip galima išspręsti „susidariusį chaosą“, turint omenyje įvairias interpretacijas Amoris ištraukos apie galimybę kai kuriais atvejais išsiskyrusiems ir sudariusiems civilinę santuoką katalikams priimti Komuniją, Mülleris paragino kiekvieną gilintis į Bažnyčios doktriną, pradedant nuo Šventojo Rašto, „kuris labai aiškiai kalba apie santuoką.“
Mulleris, be to, sakė, kad jis siūlo žmonėms nesileisti į „kazuistiką“, kuri gali sukelti nesusipratimų, „pirmiausiai tą, kad pasibaigus meilei, baigiasi ir santuokinis ryšys“.
„Dievo Žodis yra labai aiškus ir Bažnyčia nesutinka su santuokos sekuliarizacija, – sakė Mülleris. – Kunigų ir vyskupų užduotis nėra kurti sumaištį, o paaiškinti. Negalima remtis viena nedidele Amoris Laetitia ištrauka, o dokumentu kaip visuma, siekiant, kad santuokos ir šeimos Geroji naujiena taptų patrauklesnė žmonėms.“
G. Mullerį Tikėjimo doktrinos kongregacijos vadovu 2012 m. liepą paskyrė emeritas popiežius Benediktas XVI. Jis šiame poste jau išbuvo 5 metus.
Vokietijos vyskupų refleksijos
Savo 7 puslapių ilgumo laiške apie Amoris Laetitia Vokietijos vyskupai dėkoja Pranciškui už apaštalinį paraginimą bei už tai, kaip jis apibendrina vyskupų sinodo dalyvių atliktą darbą. Jie rekomenduoja tikintiesiems perskaityti visą dokumentą, ypač 4 skyrių apie Meilę santuokoje.
„Norėtume pasisakyti ir apie Bažnyčios laikyseną žmonių, kurie sudarė antrą civilinę santuoką po skyrybų, atžvilgiu bei jų Eucharistijos sakramento priėmimo klausimu“, – rašo vyskupai.
Jie nekvestionuoja santuokos neišardomumo, teigdami, kad šis dalykas „yra būtina religinio Bažnyčios paveldo dalis“, ir Amoris, tęsia jie, visiškai neleidžia tuo suabejoti.
Tačiau, popiežiaus dokumentas lygiai taip pat nepalieka abejonės, „jog reikalingas diferencijuotas požiūris į individualią žmogaus situaciją. Pasak ganytojų, Amoris Laetitia nesuteikia jokių „bendrų nurodymų“, kaip elgtis, nepateikia „jokio automatinio mechanizmo, leidžiančio bendrai visiems išsiskyrusiems ir pakartotinę civilinę santuoką sudariusiems asmenims priimti sakramentus. Tačiau Amoris Laetitia nelieka ir kategoriška bei nepajudinama sakramentų klausimu.“
Hierarchai pripažįsta, kad ne visi tikintieji, kurie gyvena pakartotinėje civilinėje santuokoje, gali priimti Komuniją. Priešingai, rašo jie, „diferencijuoti sprendimai, atitinkantys individualų atvejį, tampa galimi, kai santuoka negali būti paskelbta negaliojanti“.
Apibendrindami temą, Vokietijos vyskupai daro išvadą, kad Pranciškaus paraginimas pripažįsta, kad po sprendimo priėmimo proceso, kuris vyksta lydint sielų ganytojui, „kai visų suinteresuotų pusių sąžinės yra maksimaliai įtraukiamos“, išsiskyręs ir antrą santuoką sudaręs katalikas gali priimti Susitaikymo ir Eucharistijos sakramentus.
Privalo būti paisoma individualaus sprendimo atitinkamomis aplinkybėmis neleisti priimti sakramentų, pabrėžia Vokietijos vyskupai, „lygiai taip pat, kaip ir sprendimo leisti juos priimti“.
Jie įspėja apie „pernelyg laksistiško (plataus) požiūrio“ pavojų, neskiriant „pakankamai dėmesio išsiskyrusių ir antrą santuoką sudariusių asmenų palydėjimui, įžvalgai ir integracijai“, lygiai kaip „rigoristinio požiūrio, kuris užstringa ties greitu nuosprendžiu“, pavojų.
„Vietoj tokio ekstremalaus požiūrio, derėtų imtis įžvalgos per asmeninius pokalbius“, rašoma laiške.
Pateikdami savo refleksiją, Vokietijos vyskupai jungiasi prie kitų pasaulio šalių vyskupų, pavyzdžiui, Buenos Airių regiono Argentinoje ir Maltoje, kurie atsakė atsargiu „taip“ į klausimą, apie Komunijos galimybę antrą civilinę santuoką sudariusiems katalikams, gyvenantiems kaip vyras ir žmona. Kitų, pavyzdžiui, JAV (Filadelfijoje, Fenikse) ir Asmeniniame Šv. Petro ordinariate, vienijančiame buvusių anglikonų bendruomenes, atsakymas iš esmės lygiuojasi su Müllerio pozicija.
Greta Komunijos išsiskyrusiems ir antrą santuoką sudariusiems katalikams klausimo, Vokietijos vyskupų laiške pabrėžiamas adekvataus pasiruošimo santuokai, susituokusių porų ir šeimų kaip tikėjimo mokyklos palydėjimo svarba.
Pagal Crux parengė S. Žiugždaitė
Inés San Martín
